Vilniaus senamiesčiui būdinga ir nepasikartojančios, netikėtai atsiveriančios erdvės ir perspektyvos. Siūlomas naujasis užstatymas tęsia šią tradiciją – skirtingos konfigūracijos kiemų erdvės natūraliai persilieja tiek su gamtine tiek ir su supančia urbanistine aplinka. Jos vizualiai jungiasi, tačiau turi aiškiai išreikštas ribas. Toks tūrių išdėstymas kartu leidžia formuoti butus taip, kad jie būtų maksimaliai insoliuoti ir pro jų langus atsivertų puikūs vaizdai. Būsto vertę lemia ne tik vaizdas pro langą, tačiau ir erdvė, kuria ateinama iki durų, todėl siūlome įvairialypį užstatymą formuoti apie pėsčiųjų traktą, jungiantį dvi naujai kuriamas viešąsias erdves. Išnaudojant reljefo aukščių perkritimą abiejuose sklypuose projektuojamas cokolinis aukštas, ant kurio išsidėsto skirtingo tipo korpusai. Architektūrinę kuriamo komplekso išraišką būtų galima apibūdinti vienu žodžiu – subalansuota, o prabangos įspūdį turėtų sustiprinti preciziška realizacijos kokybė. Kintančias erdves formuoja taisyklingi ramūs tūriai. Visų fasadų apdaila gelsvų plytų mūras su tinko užtrynimu.