A.Ambraso paskaita "Tarp Girnų" Architektūros fondo organizuotame pokalbių cikle "Mylima architektūra"


Architektūra nėra nei sustingusi nei amžina nei muzika. Kad ir su didele meile kuriami pastatai sensta ir nyksta. Tik su retomis išimtimis jie tampa mylimi amžinai. Pastatai neatsiranda „iš nieko“ – jų kažkam reikia, kažkas turi troškimų, kurių išsipildymui reikia pastatų. Pastatų, kurie būtų ne tik patogūs bet ir gražūs. Kitaip tariant reikia „architektūros“. Architektūra ne tik kad neatsiranda „iš nieko“, bet ji visada yra „ kažkur“ - kažkokioje konkrečioje aplinkoje. Ir architektūra tą aplinką įtakoja: keičia, praturtina arba ne. Prie aplinkos žmonės pripranta, ji jiems tampa sava. Nebūtinai ta aplinka turi būti „išskirtinės“ architektūros, tačiau, laikui bėgant, ji pradeda kelti nostalgiškus prisiminimus. 


Nuotraukos - Aistė Rakauskaitė


Tarp Girnų