Naujai pažvelgę į situaciją, pasiūlėme vietoj numatyto transporto tilto statyti tunelį po upe (1), taip išsaugant vilniečių pamėgtą pievą prie Baltojo tilto, pėsčiųjų tiltą (2) pratęsti iki aikštės. Tuomet sklandė Tautos namų ant Tauro kalno idėja, mums atrodė prasmingiau juos perkelti žemyn į aikštę (3), nes jos plotas labai didelis ir pakankamas (2 futbolo stadionai, dabar plotą vizualiai mažina medžių perimetras). Lukiškių aikštėje (4) visuomeninis objektas pasiteisintų, nes ten dideli pėsčiųjų srautai, patogu privažiuoti. Vietą memorialams siūlėme išvystyti Aukų gatvėje (5), greta jau esančio Aukų paminklo ir KGB muziejaus. Rekomendavome griauti Profesinių sąjungų rūmus ir atstatyti dėl jų nukastą Tauro kalno viršūnę, kalną paversti kraštovaizdžio parku, nuo kurio atsivertų puikios panoramos (6). Tokiu atveju aikštė taptų funkcionuojančia judria miesto erdve (ne parku), jungiančia du žaliuosius Vilniaus plotus, o Šv. Jokūbo bažnyčia atsivertų kaip šios erdvės dominantė.