Architektūriniam konkursui pristatytas projektas devizu „Didysis švilpis“. Pavadinimas referuoja į iš šio krašto kilusio skulptoriaus Antano Mončio to paties pavadinimo kūrinį, o pastato meninė idėja įkvėpta šiai skulptūrai būdingos archaikos bei glaudaus ryšio su gamta. Architektūra čia remiasi tūrio ir kraštovaizdžio sinteze. Atsisakoma dominavimo aplinkoje – objektas organišku žaliuoju stogu priglunda prie reljefo, vizualiai ištirpdamas pušyno peizaže. Kompozicijos šerdimi tampa apvalus vidinis kiemas-amfiteatras. Tai tarsi archajiško švilpio ertmė, veikianti kaip pulsuojantis kultūros epicentras, kuriame rezonuoja šviesa, menas ir lankytojų šurmulys. Skaidrūs stiklo fasadai ir atviros medinės konstrukcijos trina ribą tarp vidaus ir lauko, leisdami parko žalumai natūraliai įsilieti į parodų sales. „Didysis švilpis“ – tai ne monumentas, o harmoninga, gyva erdvė, kviečianti atviram dialogui su menu ir kurorto aplinka. Konkursas, 3-oji vieta.