Gražioje vietoje prie upės Vilniaus priemiestyje suprojektuota plastiška vila. Architektūrinį sprendimą padiktavo kraštovaizdis – pastatas tarsi išauga iš žemės ir vėl pranyksta. Svarbus vidaus ir išorės ryšys – laukas natūraliai jungiamas su vidumi, iš gyvenamosios erdvės atsiveria puikūs vaizdai. Pastatas formuoja kiemo erdvę, atvirą upės slėnio kryptimi ir uždarą nuo kaimynų. Organiškai formuojamos vidinės erdvės ir patalpos. Spiralės centras yra valgomasis su dideliu stoglangiu. Apie besisukančią spiralės ašį komponuojama gyvenamoji erdvė su dengtomis lauko terasomis, šeimininkų kabinetai, miegamasis, toliau vaikų kambariai, ūkinės patalpos ir garažas. Išorinių sienų apdaila – monolitinis betonas su lentų klojinio atspaudu. Betoninių sienų fone išryškėja varinės langų detalės. Terasų stogai papildo skulptūrišką pastato kompoziciją.